- knowledge economy
- žinių ekonomika statusas T sritis Politika apibrėžtis Ekonomika, kuri veiksmingai kuria ir naudoja žinias ekonominei ir socialinei visuomenės plėtrai, perima pažangiausią nacionalinę ir užsienio mokslinę techninę patirtį ir pritaiko ją konkretiems valstybės ir visuomenės poreikiams. 20 a. 4 dešimtmetyje austrų ekonomistas F. A. fon Hayekas pirmasis metė iššūkį tuo metu ekonomikoje vyravusiam požiūriui, kad kiekvienas ekonominių santykių dalyvis turi lygias galimybes gauti objektyvias žinias savo veiklai plėtoti. Hayekas pabrėžė rinkos jėgų įtaką žinių pasiskirstymui tarp ekonominių santykių subjektų. JAV ekonomistas F. Machlupas 1962 knygoje Žinių gamyba ir paskirstymas JAV atkreipė dėmesį į vis augančią žiniomis grindžiamą JAV BNP dalį. Žinių industrija, Machlupo teigimu, turi didžiulį plėtros potencialą. Austrijoje gimęs JAV ekonomistas P. Druckeris, plėtodamas Machlupo idėjas, pabrėžė, kad šiuolaikinėms visuomenėms konkurencinį pranašumą prieš kitas suteikia veiksmingas žinių naudojimas ekonominei plėtrai. Pagrindiniai bruožai: 1) žinių, kaip vieno esminių gamybos išteklių, įtvirtinimas ekonomikoje; 2) informacinių technologijų plėtros nulemtas žinių mobilumas, neribojamas geografinių sienų ir laiko; 3) švietimo mobilumas – interneto technologijų nulemtas galimybių įgyti išsilavinimą plėtojimas bei mokymosi visą gyvenimą principo svarba šiuolaikinėje visuomenėje. atitikmenys: angl. knowledge economy ryšiai: susijęs terminas – informacinė visuomenė
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.